Valstybinius dokumentus užteršė plagiatai

Home/Uncategorized/Valstybinius dokumentus užteršė plagiatai

Valstybinius dokumentus užteršė plagiatai

Dažniausiai akademinė bendruomenė kaltinama plagijavimu, tačiau pasirodo, kad svetimas mintis vogti ir vėliau jas analizėse, strategijose ar metodinėse medžiagose dėstyti kaip savo mėgsta ir seniai universitetų suolus trynę valdininkai. Kiek yra tokių atvejų ir kuo gresia ši vagystė?

Nacionalinės plagiato sistemos plag.lt atliktas praėjusių metų valstybinių institucijų plagijavimo atvejų tyrimas šokiravo ir privertė nusikelti į studentavimo laikus.

Išanalizavus penkių ministerijų ir penkiolikos joms pavaldžių institucijų mokslo tyrimus ir analizes, paaiškėjo, kad net 24 procentai informacijos buvo lengva ranka nukopijuota nuo kitų mokslo darbų. Plag.lt negalėjo tiksliai atskleisti, kokios tai institucijos.

Kodėl valstybinės institucijos plagijuoja?

Plagiatas valstybinėse įstaigosePasak sistemos plag.lt vadovo Chorsto Klauso, tai lėmė autorių nuo universiteto laikų likęs požiūris į plagiatą. Nuo sistemos veiklos pradžios 2012 m. plagijavimo rodikliai aukštosiose mokyklose nemažėja, tad nenuostabu, kad autorių teisių pažeidimų mastas valdiškose įstaigose taip pat išlieka didelis.

 Be to, mokslo tyrimus institucijoms dažnai rengia asmenys iš šalies, vykdydami sutartis atlikti tokius tyrimus. Institucijos, savo ruožtu, nesusimąsto, kad gerbiamas srities autoritetas, rengdamas analizę konkrečiai institucijai, gali nukopijuoti informaciją tiesiog iš Vikipedijos ar studento darbo.

Atsakomybė atitenka autoriui

Nors atsakomybė laikytis autorių teisių tenka tyrimų autoriams, institucijos, išaiškėjus, kad jų tyrimuose yra vogtų minčių, gali pakliūti į nepatogią padėtį.

„Telieka įsivaizduoti, kokie nemalonumai gresia paaiškėjus, kad metodinė medžiaga negali būti naudojama dėl autorių teisių vagystės, jau nekalbant, kad gali įsisukti finansų grąžinimo klausimas“, – teigė plag.lt vadovas.

Asmuo, patikrinęs ministerijos parengtą tyrimą, analizę ar vadovėlį, ir išsiaiškinęs, kad jame yra jo mokslo darbo dalis, nors niekas neprašė leidimo ir net nepaminėjo jo indėlio į rengtą tyrimą, gali reikalauti pašalinti savo kūrinį iš šio tyrimo arba atlyginti, kad naudojamasi autoriaus teisėmis.

 Kai kurie tyrimai tikrai brangūs – gali siekti ir milijonus, tad reikalaujama suma gali būti išties įspūdinga.

Aptiko du atvejus

Plagijavo atvejus prižiūri, kontroliuoja ir viešina LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (Tarnyba). Nuo praėjusių metų institucija susidūrė su dviem galimais plagijavimo atvejais valstybinėse institucijose. Tarnyba pradeda nagrinėti veikas tuomet, kai gauna ne anoniminį asmens skundą, kai patys kontrolieriai pamato ar žiniasklaida paviešina konkrečius atvejus. Institucijos funkcijos – ne nubausti, bet išaiškinti ir paviešinti.

„Vienas sprendimas buvo susijęs su studijų reikmėms skirtų priemonių (pavyzdžiui, metodinių priemonių, mokomųjų knygų) rengimu, finansuojamu projekto lėšomis, jį galėjo užsisakyti ne būtinai biudžetinė įstaiga, bet ir pats universitetas. Kitas verslo paramos atvejis susijęs su mokslo publikacijų sąrašo teikimu, kuriuo, kaip vienu projekto paraiškos vertinimo kriterijų, galėjo būti skiriamas finansavimas. Galbūt projekte skirstydama lėšas dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerija, negaliu tiksliai pasakyti“, – pasakojo Tarnybos kontrolierius dr. Vigilijus Sadauskas.

Pirmuoju atveju kontrolierius nevertino parengtų studijų reikmėms skirtų priemonių tinkamumo finansuoti, nes šis klausimas priskiriamas projekto finansavimą administruojančioms institucijoms.

Antruoju atveju turėtų būti svarstoma situacija, kai tyrėjas gauna finansavimą ne vienam projektui ir vėliau išaiškėja mokslinio nesąžiningumo, kaip plagijavimo ar duomenų falsifikavimo, atvejai.

Pasak Tarnybos, kiek tokių atvejų yra iš tikrųjų, gali pasakyti tik pačios valstybinės institucijos, nes nė viena ministerija ar savivaldybė jiems neteikia ataskaitos: kokius darbus užsisakinėja, kam jie moka pinigus ir kur juos išleidžia. Jei Valstybės kontrolė juos tikrina ir mano, kad tai yra gerai, viskas yra jų atsakomybė.

„Jei aiškėja tokių atvejų, kad darbas buvo padarytas, o kažkokia institucija tik perrašė net nenurodydama šaltinių, kyla klausimas, kas toje ministerijoje dirba, kad tokį darbą priima? Čia jų kompetencija, o ne mūsų, nes jie gali užsakinėti darbus nebūtinai iš mokslininkų. Jei būtų didelių problemų, tyrimų būtų ne du, o keli šimtai“, – komentavo kontrolierius.

Sąžiningumo įrodymas – parašu, garso ar vaizdo įrašu

Pasak V.Sadausko, šių problemų sprendimas turėtų būti grindžiamas etiškai atsakingos asmenybės ugdymu. Jis yra vienas mokslo ir studijų misijos elementų. Pavyzdžiui, akademinės etikos kodeksų priėmimo, įgyvendinimo ir priežiūros rekomendacijų projekte siūloma akademinei bendruomenei taikyti pasižadėjimo sąžiningai elgtis kiekvieno atsiskaitymo metu tvarką.

Pavyzdžiui, atsiskaitymo raštu pirmame lape nurodyti studentams užrašyti šį sakinį: „Įsipareigoju savarankiškai ir sąžiningai atlikti šio atsiskaitymo užduotis, atlikti garso ir vaizdo įrašą.“ Panašią praktiką jis siūlo taikyti ir valstybinių institucijų užsakomiesiems darbams.

„Plagijavimą suprantant kaip svetimo kūrinio pateikimą kaip savo, atsakomybė už plagijavimą turėtų tekti asmeniui, parengusiam tokį kūrinį“, – teigė kontrolierius.

Plagijavimo atvejus gali tirti mokslo ir studijų institucijų etikos komitetai, pasitelkdami išorinius ekspertus bei leidėjus. Tokiu būdu skatinami savireguliacijos procesai institucijos viduje. Siekdamas ginti teises ir teisėtus interesus, asmuo gali kreiptis ir į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą ir į teisėsaugos institucijas.

Valstybės kontrolė nemato plagiato

Valstybės kontrolės atstovė spaudai Violeta Kiburytė informavo, kad jų tarnyba tikrai nedarė plagiato atvejų valstybinėse institucijose audito ir svetimų darbų vagysčių neaptiko.

„Jei gautume skundą, būtų daromas išankstinis tyrimas, ar tikrai tema aktuali, ar yra pagrindo, ir tuomet įtrauktume į programą, kad būtų atliekamas konkretus veiklos auditas“, – aiškino atstovė spaudai.

Pasak jos, kai Valstybės kontrolė ministerijose tikrina finansus, jie plagiato atvejų tikrai nevertina. Turi būti konkretus veiklos auditas ir ieškoma būtent plagiato. Kitokio kelio esą čia nėra.

Negali atskirti valstybinių institucijų

Nacionalinė teismų administracija suskubo pranešti, kad per metus išnagrinėjama vidutiniškai 30 baudžiamųjų bylų ir apie 300–400 civilinių bylų.

Pasak Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Jankauskienės, deja, nėra atskiro žymėjimo, kaip atskirti valstybines institucijas šiuose bylose.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už autorių teisių pažeidimus ir nustato bausmę viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Mažesnio reikšmingumo veikoms numatoma administracinė atsakomybė – penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Šaltinis: lrytas.lt

Valstybinius dokumentus užteršė plagiatai